Maldos

Pivašiūnuose nuo seno stiprus pamaldumas Dievo Motinai. Kalbamas ir giedamas Rožinis, gyva gana reta šiais laikais tradicija – sekmadieniais giedoti Švč. Mergelės Marijos valandas, kiekvieno mėnesio 15-ąją – Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos atlaidų dieną – giedama Švč. M. Marijos litanija. Nuo 1994 m. viešai atlaidų ir švenčių dienomis po Švč. M. Marijos litanijos, pirmaisiais mėnesio penktadieniais po Švč. Jėzaus Širdies litanijos kalbama speciali Pivašiūnų Marijai skirta malda.

Kopdami į ant aukštos kalvos stovinčią Pivašiūnų bažnyčią kai kurie maldininkai sukalba džiaugsminguosius rožinio slėpinius. Mat kas dešimtą laiptelį stovi vieno džiaugsmingojo rožinio slėpinio koplytstulpis (autorius – liaudies meistras Algirdas Judickas). Vienas laiptelis skirtas vienai „Sveika, Marija“ sukalbėti. Kitus rožinio slėpinių koplytstulpius ketinama išdėstyti aplink bažnyčią, šventoriuje.

Tarp maldininkų dar gajus paprotys meldžiantis apeiti keliais stebuklingąjį Mergelės Marijos paveikslą, palikti prie jo gėlių, ypač per Žolinės atlaidus.

Prieš Žolinę draugėn suėjusios Pivašiūnų parapijos moterys pina iš savo darželiuose užaugintų ir parapijiečių suaukotų rūtų 50 metrų ilgio vainiką, per atlaidus puošiantį Dievo Motinos paveikslą. Vainikas tampa nuoširdžia maldų Pivašiūnų Mergelei pyne, nes jo pynėjos Dievo Motinai paveda savo rūpesčius, meldžia jos pagalbos ir dėkoja už jos užtarimu gautas malones.